Anekdotų dvikova
Perskaitęs anekdotus, pasirink geresnį ir spausk!
| Vyras eilinį kartą vėluoja grįžti namo iš alaus baro, o žmona tuo metu galvoja, kaip suvilioti tą plevėsą, nes paskutiniu metu jau niekas nepadeda. Žmona galvoja: „Šį kartą nesivilksiu jokių rožinių apatinių, nesidažysiu, gal tiesiog suvilios jį mano natūralus grožis ir paprastumas“. Išgirdusi, kad vyras rakina duris, išjungė šviesą ir išsirietė kaip pantera. Vyrukas ilgokai taikęs raktą atidaro duris, įjungia šviesą, staiga pradeda klykti ir apsisukęs lekia laiptais žemyn, daužo pirmas pasitaikiusias kaimyno duris. Kaimynui atidarius duris, vyrukas įbėga ir klykia: – Nepatikėsit, mano namuose yra mažas senas nykštukas. Žandai išsprogę, spuoguoti, barzda iki žemės, lūpos va tokios, kažką murma ir seilės bėga… |
 |
Joja jaunikaitis pas savo moteriškę „kalbančiu“ arkliu, kad gražiai pasikalbėtų. Atjojo, paliko arklį lauke ir sako jam: – Stebėk namus, kai tik pareis jos vyras namo, duok ženklą ir lėk po langu, o aš iššoksiu pro jį. Šnekasi abu paskendę laimėje. Tik staiga kažkas pastuksena į duris. Jaunuolis tik šast pro langą, o moteriškė garsiai šaukia „Tuoj, brangusis, tuoj ateinu“. Atidaro moteriškė duris, žiūri: stovi arklys viena koja pasirėmęs į sieną. Pažiūrėjo į moteriškę ir sako: „Pasakyk mano šeimininkui, kad lauke labai šalta, lietus lyja, aš jo palauksiu čia“. |